| Buena navegación con NihilScio!
|
|||||||
|
NS NihilScio Home Educational search engine Auxilium |
|||||||
|
Conjugación/declinación
(Es. pueris - amati sunt ...) |
|||||||
| |||||||
| |||||||
|
| Conjugación de: adiuto, adiutas, adiutavi, adiutatum, adiutāre conjugación: 1 - transitivo - attiva (Ita) = aiutare, (eng) = help,   (esp) = ayudar, asistir, aliviar, lang. Latino |
| INDICATIVO | |
| Presente | |
| ego adiuto tu adiutas ille adiutat nos adiutāmus vos adiutātis illi adiutant | Yo alivío Tu alivías El/Ella/Eso alivía Nosotros aliviamos Vosotros aliviáis Ellos/Ellas/Esos alivían |
| INDICATIVO | |
| Pretérito imperfecto | |
| ego adiutābam tu adiutābas ille adiutābat nos adiutabāmus vos adiutabatis illi adiutābant | Yo aliviaba Tu aliviabas El/Ella/Eso aliviaba Nosotros aliviabamos Vosotros aliviabais Ellos/Ellas/Esos aliviaban |
| INDICATIVO | |
| Pretérito perfecto | |
| ego adiutavi tu adiutavisti, adiutasti... ille adiutavit nos adiutavĭmus vos adiutavistis, adiutastis... illi adiutavērunt, adiutarunt, adiutavere... | Yo alivié Tu aliviaste El/Ella/Eso alivió Nosotros aliviamos Vosotros aliviasteis Ellos/Ellas/Esos aliviaron |
| INDICATIVO | |
| Pretérito perfecto | |
| ego adiutavi tu adiutavisti, adiutasti... ille adiutavit nos adiutavĭmus vos adiutavistis, adiutastis... illi adiutavērunt, adiutarunt, adiutavere... | Yo he aliviado Tu has aliviado El/Ella/Eso ha aliviado Nosotros hemos aliviado Vosotros habéis aliviado Ellos/Ellas/Esos han aliviado |
| INDICATIVO | |
| Pretérito plusquamperfecto | |
| ego adiutavĕram, adiutaram... tu adiutavĕras, adiutaras... ille adiutavĕrat, adiutarat... nos adiutaverāmus, adiutaramus... vos adiutaverātis, adiutaratis... illi adiutaverant, adiutarant... | Yo había aliviado Tu habías aliviado El/Ella/Eso había aliviado Nosotros habíamos aliviado Vosotros habíais aliviado Ellos/Ellas/Esos habían aliviado |
| INDICATIVO | |
| Pretérito anterior | |
| ego adiutavi tu adiutavisti, adiutasti... ille adiutavit nos adiutavĭmus vos adiutavistis, adiutastis... illi adiutavērunt, adiutarunt, adiutavere... | Yo hube aliviado Tu hubiste aliviado El/Ella/Eso hubo aliviado Nosotros hubimos aliviado Vosotros hubisteis aliviado Ellos/Ellas/Esos hubieron aliviado |
| INDICATIVO | |
| Plusquamperfecto | |
| ego adiutavĕram, adiutaram... tu adiutavĕras, adiutaras... ille adiutavĕrat, adiutarat... nos adiutaverāmus, adiutaramus... vos adiutaverātis, adiutaratis... illi adiutaverant, adiutarant... | Yo había aliviado Tu habías aliviado El/Ella/Eso había aliviado Nosotros habíamos aliviado Vosotros habíais aliviado Ellos/Ellas/Esos habían aliviado |
| INDICATIVO | |
| Futuro imperfecto | |
| ego adiutābo tu adiutābis ille adiutābit nos adiutabĭmus vos adiutabĭtis illi adiutābunt | Yo aliviaré Tu aliviaras El/Ella/Eso aliviará Nosotros aliviaremos Vosotros aliviareis Ellos/Ellas/Esos aliviarán |
| INDICATIVO | |
| Futuro anterior | |
| ego adiutavĕro, adiutaro... tu adiutavĕris, adiutaris... ille adiutavĕrit, adiutarit... nos adiutaverĭmus, adiutarimus... vos adiutaverĭtis, adiutaritis... illi adiutavĕrint, adiutarint... | Yo habré aliviado Tu habrás aliviado El/Ella/Eso habrá aliviado Nosotros habremos aliviado Vosotros habréis aliviado Ellos/Ellas/Esos habrán aliviado |
| SUBJUNTIVE | |
| Presente | |
| ego adiutem tu adiutes ille adiutet nos adiutēmus vos adiutētis illi adiutent | Yo alivíe Tu alivíes El/Ella/Eso alivíe Nosotros aliviemos Vosotros aliviéis Ellos/Ellas/Esos alivíen |
| SUBJUNTIVE | |
| Pretérito imperfecto | |
| ego adiutārem tu adiutāres ille adiutāret nos adiutarēmus vos adiutarētis illi adiutārent | Yo aliviara Tu aliviaras El/Ella/Eso aliviara Nosotros aliviáramos Vosotros aliviarais Ellos/Ellas/Esos aliviaran |
| SUBJUNTIVE | |
| Pretérito perfecto | |
| ego adiutavĕrim, adiutarim... tu adiutavĕris, adiutaris... ille adiutavĕrit, adiutarit... nos adiutaverĭmus, adiutarimus... vos adiutaverĭtis, adiutaritis... illi adiutavĕrint, adiutarint... | Yo haya aliviado Tu hayas aliviado El/Ella/Eso haya aliviado Nosotros hayamos aliviado Vosotros hayáis aliviado Ellos/Ellas/Esos hayan aliviado |
| SUBJUNTIVE | |
| Plusquamperfecto | |
| ego adiutavissem, adiutassem... tu adiutavisses, adiutasses... ille adiutavisset, adiutasset... nos adiutavissēmus, adiutassemus... vos adiutavissētis, adiutassetis... illi adiutavissent, adiutassent... | Yo hubiera aliviado Tu hubieras aliviado El/Ella/Eso hubiera aliviado Nosotros hubiéramos aliviado Vosotros hubierais aliviado Ellos/Ellas/Esos hubieran aliviado |
| POTENTIAL | |
| Presente | |
| ego adiutārem tu adiutāres ille adiutāret nos adiutarēmus vos adiutarētis illi adiutārent | Yo aliviaría Tu aliviarías El/Ella/Eso aliviaría Nosotros aliviaríamos Vosotros aliviaríais Ellos/Ellas/Esos aliviarían |
| POTENTIAL | |
| Pasado | |
| ego adiutavissem, adiutassem... tu adiutavisses, adiutasses... ille adiutavisset, adiutasset... nos adiutavissēmus, adiutassemus... vos adiutavissētis, adiutassetis... illi adiutavissent, adiutassent... | Yo habría aliviado Tu habrías aliviado El/Ella/Eso habría aliviado Nosotros habríamos aliviado Vosotros habríais aliviado Ellos/Ellas/Esos habrían aliviado |
| IMPERATIVO | |
| Presente | |
| adiuta adiutate Futuro adiutato adiutato adiutatote adiutanto | alivia aliviad ve a aliviar vaya a aliviar id a aliviar vayan a aliviar |
| INFINITIVO | |
| Presente | |
| adiutāre | aliviar |
| INFINITIVO | |
| Pretérito perfecto | |
| adiutavisse, adiutasse... | haber aliviado |
| INFINITIVO | |
| Futuro | |
| adiutaturum esse, adiutaturam esse, adiutaturum esse, adiutaturos esse, adiutaturas esse, adiutatura esse... | ir a |
| GERUNDIO | |
| adiutandi, adiutando, adiutandum, adiutando... | de a para por |
| SUPINO | |
| adiutatum | |
| PARTICIPLE | significado |
| Presente | que alivía |
| Masculino | |
| Singolare | Plurale |
| Nom.adiutans Gen.adiutantis Dat.adiutanti Acc.adiutantem Voc.adiutans Abl.adiutante, adiutanti... | adiutantes adiutantium adiutantibus adiutantes adiutantes adiutantibus |
| Feminina | |
| Nom.adiutans Gen.adiutantis Dat.adiutanti Acc.adiutantem Voc.adiutans Abl.adiutante, adiutanti... | adiutantes adiutantium adiutantibus adiutantes adiutantes adiutantibus |
| Neutro | |
| Nom.adiutans Gen.adiutantis Dat.adiutanti Acc.adiutans Voc.adiutans Abl.adiutante, adiutanti... | adiutantia adiutantium adiutantibus adiutantia adiutantia adiutantibus |
| PARTICIPLE | significado |
| Futuro | que ha de |
| Masculino | |
| Singolare | Plurale |
| Nom.adiutaturus Gen.adiutaturi Dat.adiutaturo Acc.adiutaturum Voc.adiutature Abl.adiutaturo | adiutaturi adiutaturorum adiutaturis adiutaturos adiutaturi adiutaturis |
| Feminina | |
| Nom.adiutatura Gen.adiutaturae Dat.adiutaturae Acc.adiutaturam Voc.adiutatura Abl.adiutatura | adiutaturae adiutaturarum adiutaturis adiutaturas adiutaturae adiutaturis |
| Neutro | |
| Nom.adiutaturum Gen.adiutaturi Dat.adiutaturo Acc.adiutaturum Voc.adiutaturum Abl.adiutaturo | adiutatura adiutaturorum adiutaturis adiutatura adiutatura adiutaturis |
| - Conjugación completa di adiutari Forma pasiva |